Dekoracijos rožinės:

Staltiesės ant visų stalų papuoštos pirktinėmis rožinėmis plastikinėmis gėlytėmis. “Princeses” (papuoštas barbes ) įdėjome į gėlių puokštes. Padarėme vėliavėles iš servetėlių su princesėmis. Ilgos rožinės lazdelės-vytelės (vėliavėlių kotai).

Balionai- rožiniai, alyviniai.

Rebeka turėjo karūną ir nuostabią suknytę, bet iš jaudulio jos nesirengė (verkė). Mes  ir nevertėme puoštis.

Žaidimai:

1. Pagalba Pelenei (Rebekai)- surinkti išbarstytas šiukšles po visus namus (lauką). Šiukšlės buvo „saldžios“- servetėlių viduje buvo keletas saldainiukų. Laimėtojas (daugiausiai surinkęs “šiukšlių”) – apdovanotas priziuku. Visiems darbštiems vaikams atiteko ryšulėliai su saldainiukais – “šiukšlėmis” :-).

2. Konkursas – ant popierinių vienkartinių lėkščių piešti princesę ar princą. Viena ranka lėkštę padėti ant galvos, o kita ranka piešti. Negalima pasižiūrėti. Šita užduotis buvo tėveliams ir vyresniems vaikams. Rebekutė išrinko gražiausiai nupieštą princą ir princesę. Apdovanojimai :-).

3. Surasti paslėptus indelius.  Juos paslėpiau po visus namus. Vaikučiams  reikėjo  juos surasti.  Kas indelių surado daugiausia, laimėjo priziuką. Rasti daikteliai liko vaikučiams kaip dovana.

4. Balionų lenktynės: su šiaudeliu (maži vaikai gali paprastai) kuo toliau nupūsti savo balioną. Laimi tas vaikutis, kurio balionas pirmasis kerta finišo liniją.

Maistas: visus saldumynus puošiau su rožiniais „pabarstukais“.

Is tešlos: 500g sausainių (smulkiai sutrinti ar sumalti), 1 dėžutė rududu, 100g sviesto, 1š. medaus, kokoso drožlių, razinų (pagal skonį). Galima sukurti (nulipdyti) “Pelenės batelį”, “karūną”… Apipilti sidabriniais , rožiniais „pabarstukais“, guminukais, saldainiukais.

Tą pačią tešlą naudoju ir dėti į krepšelius (skirtus keksiukams), tik pridedu pūstų ryžių, grikių, razinų, kokoso drožlių ir t.t. Įpylus į tešlą kvapų- vanilės ar migdolo- super skanu ;-)

Paprastus Šipuliukus- ilgas lazdeles  pamerkiu į ištirpintą šokoladą su sviestu,  ištraukiu ir įkišu į pabarstukus. Tą patį darau su vaisiais – ananasais, braškėmis, obuoliais, kriaušėmis ir kt.

“Rimtų” patiekalų nerašysiu- pačios visko gaminti mokate :)

Lauknešėliai:  po vėliavėlę su princese kiekvienam vaikeliui  ir dovanų maišelį, kuriame buvo gėlytė (tokia pat kaip ant stalo), rožinė žvakutė ir spalvoti rožiniai saldainiukai.

Rosana

Gimtadienį šventėme kaime, nes ten pakankamai yra vietos tokiems renginiams, o ir suaugusiems smagiau buvo. Šventėme artimiausių žmonių ratuke.

Dekoravom patalpą saulėgrąžų tema: daug geltonų ir keli juodi balionai, gyvos saulėgrąžos, staltiesė, servetėlės, žvakės, kabančios popierinės saulėgrąžos (su jomis, tiesą sakant, „knisausi“ ilgai ir nuobodžiai, bet didžiuojuos savimi). 12 mėnesių nuotraukas irgi dariau ant saulėgrąžos formos gėlės.

Šiek tiek temos įnešiau ir į patiekalus: pagrindinis akcentas (apart užsakyto torto aišku) – mišrainė „saulėgrąža“. Dar kepiau sausainukus su aguonomis iš tešlos nuo picų – veidukų atraižų.

Na, ir apranga.

Tiesa, nepaminėjau šokoladukų popierėlių, kuriuos sumaketavau paprasčiausiame worde. Sukarpiau ir suklijavau ant šokoladukų popierėlių viršaus su pieštukiniais klijais. Jie sukėlė furorą: visi klausinėjo, kiek kainavo, kur užsakinėjome, ir, nors buvo nemažai vienetų, prisirinko su savimi, kad neliko nei vieno.  O atsisveikindami kiekvienam svečiui įteikėme po šaldytuvo magnetuką saulėgrąžą prisiminimui apie šventę.

maža mazgė

Visiem svečiams išsiunčiau savo darytus pakvietimus. Aprangos kodas – mergaitės ir mamytės turėjo pasipuošti kaspinukų aksesuarais, o berniukai su tėveliais – kaklaraiščiais arba varlytėmis. Visi turėjo atsinešti po nuotrauką iš savo vaikystės ir kažką su skaičiuku 2.

Per gimtadienį vyko svečių atpažinimo nuotraukose konkursas. Atspėję gavo prizus iš skaičiukų 2. Tas, kas atnešė kažką įdomesnio su skaičiumi 2, buvo taip pat apdovanoti prizais. Taip pat rinkome šauniausią vaikelio mamytę, kuri kaip prizą gavo saldainių karolius.

Vienas kambarys buvo pilnas balionų, nes dukrytė juos tiesiog dievina. Visi mažiukai žaidė, dūko su jais. Ant sienų buvau iškabinus dukrytės piešinius. Visi svečiai su kreidelėmis ant didelio lapo piešė jubiliatei paveikslą, kuris vėliau liks jai prisiminimui iš antrojo savo gimtadienio.

Vaišes ruošiau paprastas – kas tinka dvimečiams pypliukams. Na, o šventės smagiausia vaikams atrakcija buvo mano padaryta lobių skrynia. Į dėžę pridėjau daug kukurūzų, o juose, kaip lobį, įmaišiau „kinder“ kiaušinių (tiek, kiek vaikiukų). Na, ir pabaigoje ėjome visi į lauką ir leidome širdelės formos dangaus žibintus. Štai kokį gimtadienį paruošė mamytė su tėčiu savo mažylei ir svečiams.

robertele8

Foto iš networkpanda.com

Mažylės pirmąjį gimtadienį nusprendėm daryti „baltą“ – taip norėjosi šviesios spalvos, lengvumo. Tada atsirado snaigių, baltų balerinų idėja, ir kitoks baltas dekoras iš tortui padėti skirtų servetėlių… Na, ir gimimo laikas toks – gruodžio pabaiga, visur balta ir šalta. Kambarį papuošėm iš kartono išpjautomis balerinomis su baltais sijonėliais iš servetėlių, snaigėmis, baltomis širdelėmis.

Mergaitei pagaminau balto tiulio sijonėlį (ant gumos rišau ilgas tiulio juostas), ant balto bodžiuko prisiuvau vienetuką, ant jo dar prisiuvau kaspiniuką su gumele, batukai – čiažkės su prisiūta gumele, plaukuose – segtukas su snaige. Tiesa, dar buvo idėja ant bodžiuko iš dirbtinio veltinio prisiūti žodį „1-intelė“ (vienintelė)  arba „1-etinė“  (vienetinė) ar kažką panašaus, bet tai ir liko tik idėja, ir galbūt kas perskaitęs ja pasinaudos.

Maistas irgi buvo daugiau mažiau baltas – saldus stalas ypač – tortas su snaigytėmis, zefyrai, balti žirniukai, cukraus vatos kamuoliukai, mašmelousai (marshmallow), keksiukai baltuose popieriniuose sijonėliuose, -vyresnėlių buvo greitai graibstoma.  Rimtas stalas – balta mėsa (vištiena), baltos mišrainės, balti gėrimai… Pagalvojus koks buvo mažylės meniu – ogi irgi baltas, ir pats skaniausias, mamytės pienas ;) Beje,  dar neišnaudojom vienos idėjos, vyresnieji gali gerti tikrą pieną per specialius su įvairiu skoniu šiaudelius. Stalą papuošėme baltu rėmeliu su skaičiumi „1“; ir manau tokią tradiciją darysime kasmet – įrėminsime gimtadienio skaičių su to gimtadienio temos atributais (pvz.,snaigėmis). Paprasta, bet tai tikrai puošia stalą, ir nuotraukose atspindi kiek būtent metų suėjo!

Kad turėtume įdomių nuotraukų – iš dėžių padariau nugalėtojų pakylą (dėžes apklijavau spalvotu krepiniu popieriumi, priklijavau karpytas servėtėles ir skaičius 1, 2, 3). Na, ir kada gi dar jei ne per pirmą gimtadienį mažylis bus ant aukščiausios pakylos?!  Na, bet ir kitais metais galima šią idėją pratęsti, tik jau ant antrosios vietos pakopos;)

Žinoma, viena žvakutė, šalta ugnelė, vienas pakėlimas aukštyn… Žaidimų ir užsiėmimų kol kas negalvojome, bet jau per antrąjį gimtadienį jų tikrai bus! Jau turiu minčių ir šiam gimtadieniui!

Dovilė

Kuri maža mergaitė nesvajojo apie princesių puotą?.. kai gali pasijausti pati pati gražiausia, nuostabiausia ir ypatingiausia?

Mūsų mažoji labai norėjo tokios temos, ir jokie kiti pasiūlymai 4 gimtadieniui jai netiko…  Tad teko tėveliams paplušėti, kad mažosios princesės norai būtų įgyvendinti :)

Šventės akcentai, dekoracijos, tortas ir atrakcijos, be abejo, turėjo būti susiję su princais ir princesėm, pilimis, kt. Reikėjo užimti mažosios draugus-svečius, tad mamai pasiūlius, tėčiui pritarus, nusprendėm iš anksto padaryti kaukes, laikomas ranka, berniukams –  princų, mergaitėms – princesių veidelių, kuriuos jie turėjo nuspalvinti, kaip tik norėjo, tad dalį laiko buvo užimti :) Piešimo vietą su stalu įrengėme po jos rožiniu baldakymu su siuvinėtomis karūnomis (kuris paprastai kabo virš jos lovos), ir tai buvo miela jauki vietelė mergaitėms ir berniukams pabūti dailininkais.

Suaugę ir su tėvelių pagalba vaikai taip pat piešė princus ar princeses ant sau ant galvos uždėtos popierinės lėkštutės, buvo linksma žiūrėti, kokias keverzones visi pripiešėm, bet buvo ir tikrų šedevrų. Gimtadienio kaltininkė išrinko labiausiai jai patikusius piešinius.

Kad suaugę šventės svečiai taip pat būtų užimti – jiems organizavome kelių etapų viktoriną. Komandos šį kartą nusprendė pasiskirstyti pagal lytį; klausimai, be abejo, buvo susiję su karaliais, princais, monarchų simboliais, kt… Vieni lengvesni, kiti – sunkesni; viename etape reikėjo greičio (blic turnyras), kitame – išmonės ir žinių. Pvz., lengvi klausimai – kur karaliai eina pėsti, Žalčių karalienės vardas; į ką pavirto pelenės karieta po 12 valandos?; šokoladas, pavadintas sosto paveldėtojo vardu; Lietuvos ubagų karalius; kaip vadinamas valdovas Egipte; bent du žaidimai, kur yra karalienė (kortos, šachmatai, šaškės…). Tarp sunkesnių – nurodyti 3 Karalių vardus, kokias dovanas jie atnešė kūdikėliui Jėzui; tiksli Mindaugo karūnavimo data; ką reiškia INRI; prieskonių karalius; Karaliaus Mindaugo žmonos vardas; Kas įgarsino filmo takelį “Liong King” “Liūtas Karalius”? – seras Eltonas Džonas. O pvz. ar galėtumėte be interneto pagalbos atsakyti į tokį klausimą? Jos vardas Louise Veronica Ciccone Penn Ritchie, gimusi JAV italų kilmės šeimoje, turi tris vaikus, jos turtas vertinamas 600 milijonų dolerių? Kas ji (susijusi su tema)? Na?

Gimtadienio tortą-pilį darėme namuose. Visiems jis labai patiko, nes vaikai taip pat gimtadienio metu buvo įtraukti į jo puošybą (vėliau ir valgymą :) ); o ir padaryti jį nėra sunku – tereikia torto masės (aš šį kartą dariau šviesų tinginį su džiovintais vaisiais), formuoti kelis pilies aukštus, ant pilies sienų uždėti  bokštus -  susuktus vaflius (kurių galima nusipirkti parduotuvėje arba pasidaryti patiems), visą statinį aplieti/aptepti plakta grietinėle. Štai ir pilis! Atėjus torto valandai vaikai jį papuošė įvairiais pabarstukais, vėliavėlėmis; tada kilnojome princesę ir valgėm bendrą kūrinį :) P.s. jei ruošiatės daryti tokį tortą – rekomenduoju daryti daugiau bokštų, nes mūsų vaikai visi jų norėjo…

Taip pat šventės dalyviai rašė palinkėjimus „jubiliatei“ ant specialių princesiškų kortelių – ko linki, kuo įsivaizduoja ją būsiant, pan. Tikimės, kad mūsų mergaitė užaugs „tiesiog“ geru bei ypatingu žmogumi!

Laura

Penktąjį mūsų mergaitės gimtadienį padiktavo metų laikas, kada ji gimė – ogi patys Naujieji Metai. Aišku, gimtadienį su draugais švenčiam šiek tiek vėliau, nei jos tikroji Diena. Jau iš anksto nusprendėm daryti „Snaigių“ gimtadienį, tad paskutiniais mėnesiais tik ir rinkom melsvas bei baltas idėjas – indus, puošmenas, pabarstukus, pan.

Kadangi kaip tik darželio šventėje dukrytei reikėjo vaidinti „Sniego Karalienę“ – rūbeliais nebereikėjo rūpintis – buvo lengvutis ir baltas kaip sniegas tu-tu sijonas, siuvinėtas snaigėmis, ir kiti balti drabuželiai…

Visur namuose kabojo daug daug daug plastikinių snaigių.

Maistą irgi stengėmės pagaminti baltą – keksiukai su balta arba mėlynai dažyta grietinėle, ir pabarstukais – snaigėmis, baltas snaigės formos tortas; baltai-mėlynai sluoksniuotas želė tortas (p.s. mėlyną spalvą suteikia aronijos). Vienas gėrimų – baltas baltas karvės pienas. Taip, taip, tas pats pienas! Gal ir keista, bet vaikams, juos patikinus, kaip tai sveika, ir kad tokia gimtadienio tema, tai labai patiko. Pieną jie galėjo taip pat gerti su saldžiais šiaudeliais, kurių galima rasti pieno skyriuje.

Per šventę vaikai vėrėsi apyrankes iš snaigyčių – minkštų lyg putoplasto karoliukų, kuriuos užsakėm ir parsiuntėm iš užsienio tinklalapio (kaip ir melsvas lėkštutes, puodelius bei staltiesę su snaigėm).

Taip pat mokėmės karpyti snaiges bei rengėm gražiausios snaigės konkursą. Be abejo, vienasmenės komisijos žiuri pareigose buvo mūsų  jubiliatė :)

Nors buvo sausis, lauke sniego nebuvo, ir, nepaisant metų laiko, buvo keista, bet į mūsų šventės pabaigą pradėjo snigti ir tai buvo lyg ženklas – nuostabi dovana mums ir mūsų dukrytei …iš aukščiau, iš dangaus…

Laura

Liepa, tai toks nuostabus laikas – vidurvasaris, šviesu, šilta, visur dūzgia, viskas kvepia. Tiesiog svaigsti nuo vasaros kvapų ir dangaus žydrynės. Atrodo sėdėtum po šimtamete liepa arba sena obelim ir svajotum svajotum… Tokiu nuostabiu laiku yra gimusi mūsų dukrytė – mūsų mažoji boružėlė, žemuogėlė, gėlytė. Jos gimimo laikas pačiame vasaros viduryje ir tie mieli vasaros prieskonį turintys žodeliai, kuriais ją vadiname, padiktavo pirmojo jos gimtadienio tematiką.

Pirmasis gimtadienis yra labai svarbus mamai, tačiau dar nesuprantamas pačiam šventės kaltininkui arba kaltininkei, todėl stengiausi, kad šventė būtų spalvinga, tačiau gan rami ir nevargintų pačios mergaitės. Kvietimuose, kuriuos išsiuntinėjome elektroniniu paštu įrašėme, kad kviečiame visus į boružiukų rytmetėlį, kuris vyks nuo 11 val. ryto iki 14 val. (apskaičiavome, kad tokiu laiku mažiausiems boružiukams jau laikas pietų miegelio)…

Kadangi oras buvo vasariškai gaivus ir svaigus, tad vaišes surengėme kieme. Tėtis iš statybinių palečių sumeistravo laikiną stalą, kuris atitiktų vaikų ūgį, jį uždengėme geltona staltiese ir sudėjome vaikučiams pritaikytas vaišes – naminį kompotą, žėlę, saldainėlius, meduolius, zefyrus. Stalą papuošėme popierinėmis boružėmis – susmaigstėme į meduolius, priklijavome ant kompoto butelių ir žėlės indelių, kuriais tapo maži stiklainiukai nuo kūdikiams skirtų tyrelių.

Pagrindinis akcentas – DIDŽIULIS TORTAS – taip pat buvo nuostabi boružė, kuri pranoko visus mano lūkesčius. Jis buvo ir labai labai gražus, ir dieviškai skanus.

Taip atsitiktinai sutapo, jog į mūsų boružiukų rytmetėlį susirinko tik mamos su vaikučiais. Kadangi turėjome tik vieną suaugusį tėtį (mūsų pačių tėtį), tai jam teko didžiulė garbė pasirūpinti, kad visos mamos būtų aprūpintos kava ir arbata.
Kol mamos gurkšnojo ryto kavą, tai vaikučiai tiesiog dūko pievoje, prabėgdami skanavo meduolius, ištroškę atsigaivindavo kompotu. Tuomet ant torto degėme žvakelę, kurią padėjo užpūsti visi susirinkusieji. Visi ragavome savo nuostabų tortą.
Tos kelios valandėlės tiesiog pralėkė, kaip viena akimirka… Mes, mamos, dar mielai pasidžiaugtumėme tuo rytmečiu, tačiau mažiausieji boružiukai pavargo, ir teko juos visus vežti į namučius miegelio… Taigi saldusis rytmetėlis pasibaigė… O kad mažieji vabaliukai neliūdėtų dėl to, jog atėjo laikas skirtis, visi jie gavo boružės lauktuvių – po mažytį maišelį su saldainiukais, papuoštais boružės atvaizdu…

Laima

Jums kartais nebūna taip, kad, rodos, ką bedarytum viskas nesiseka? O kaip dažnai būna, kai, rodos, kad sekasi viskas? Tai šiuo metu mano gyvenime vyksta stebuklingi dalykai. Tikrai… atrodo, ką bedaryčiau, viskas pražįsta kaip pavasarį, ką sugalvočiau, viskas realizuojasi, ko norėčiau – viskas išsipildo. Net baugu kažkaip… Sakot garsiai pasakiau, dabar ims ir nesiseks?..

Net nežinau, kaip tokias gyvenimo atkarpėles galima būtų įvardinti. Likimu? Laimės kūdikiu? Žvaigždžių romansu? Bet aš linkusi manyti nestandartiškai. Stebuklai sproginėja vienas po kito todėl, kad žinai, ko nori. Žinai savo svajones ir siekius. Žinojimas, kokiu keliu eiti, tau dovanoja nepaiškinamų jėgų, nesuvokiamų postūmių, kurie, rodos, patys tau skina kelią, o tu tiesiog eini iš paskos.

Gyvenimas man padovanojo pažintį su Elena. Tiesiog nuostabus jausmas, kai sutinki žmongų, kuris kalba viena kalba, o širdys pulsuoja ta pačia energija. Susipažinusios, mes supratome, kad mus vienija daug kas: mes norim dovanot žmonėms grožį ir džiaugsmą, įžiebti ugnelę širdyje, nuspalvint pasaulį, išpildyt svajonę, sukurti stebuklą ir pamilt VISKĄ iš naujo.

Todėl norėdamos to paties ir dar daugiau, mes sujungėme savo jėgas, mintis, įkvėpimus ir nusprendėme Jums padaryti Fėjų siurprizą… Ne siurprizą, o Tikrą Pasaką… Net virpuliukai lakstė per visą kūną, matant šias gražias Miško mergaites.

Jeigu Jūs taip pat norėtumėte pajusti kutenančius fėjų kerus, parašykite mums inga@sventesideja.lt, ir mes pasirūpinsime VISKUO, kad Pasaka apsigyventų ir Jūsų namuose. Fėjų gimtadieniui galime išnuomoti kostiumus, pakviesti animatorę-fėją, kuri su savo burtų lazdele sukurs nepamirštamą ir kūrybingumą lavinančią programą. Taip pat galime pasirūpinti fotografu, Jūsų vaišių stalu bei dekoracijomis. Jums nereikės jaudintis dėl nieko, nes Jūs per šventę būsite laisvi ir atsipalaidavę, turėsite marias laiko, kurį galėsite skirti sau ir savo vaikams. O vaikams, kaip žinote, svarbiausia yra mamos ir tėčio dėmesys, o tik paskui stalo dekoras ar sumuštiniai.

Tiesa, jeigu turite kitų pageidavimų ar norite surengti kitų temų gimtadienius, tikrai nesivaržykite – klauskite – mes Jums galime šiuo klausimu padėti. Mes sukursime Jums šventę, kuri pakerės ir pavergs VISŲ širdis. Kaip ir sakiau, stebuklų nebūna, jie pildosi todėl, kad žinai, kokiu keliu eiti. O mes žinome, kaip Jūsų šeimos šventes padaryti magiškai stebuklingas.

Su stebuklingais linkėjimais,

Inga

Pagaliau į pasaulio šviesą išleidžiu Dovydo krikštynų ir Amelijos gimtadienio akimirkas, apipintas Pelytės Mini šypsenomis ir šių metų spalvų mados tendencijomis. Žinia, šie metai – mėtinės spalvos karaliavimas. Jos pilna visur, kur beeitum, bet aš vis tiek neįstengiu jos atsivalgyt ir akimis pasisotint. Gaila, bet mano fotoaparatas, iš pirmo žvilgsnio nepamilęs šios spalvos, dabar skriaudžia visus žiūrovus. O gal tiesiog tokios spalvos neatpažįsta? Čia, kaip iš tos serijos „unknown object“ arba „unknown colour“. Arba kaip tikras vyras: „kokia Mėtinė? Indigo, koralų, turkio, magenta, chaki – tai čia žalia ar raudona?“ Paklausiau vyro, kokia spalva indigo, tai žinokit „geltona“. Žodžiu, čia viskas labai paprasta ir aišku, kaip šešių spalvų flomasteriai. Čia MEEES prisigalvojam visokių indigo!

Taigi… mėtinės kaip ir nėra… bet už tai Magentos (vyras juokiasi) nors su vežimu vežk!

Visa šia gražia ir skoninga spaudos atributika rūpinosi Stilingos šventinės dekoracijos.

Linkėjimai,

Inga

Dukrytės 2-asis gimtadienis buvo švęstas „Ūkio tema“. Pirmąjį gimtadienį šventėm „vabaliukų „tema, tai 2-ąjam irgi norėjosi kažkokios temos, taip įvedžiau tradiciją gimtadienius daryti teminius :) Svečių buvo paprašyta apsirengt taip, kad atitiktų temą.
Iš žaidimų žaidėm aklą vištą, klijavom asiliukui uodegą. Namai buvo papuošti dukrytės foto su gyvūnėliais arba šiaip gyvūnais. Baseinas pripiltas vandens – ten plaukiojo antytės, ant sekcijos gūžtoje tupėjo vištos su viščiukais :)

Violeta

Savaitgalį buvo mūsų mažojo draugo Kajaus gimtadienis. Tėvai neruošė šventės, nes Kajų užpuolė vėjaraupiai. Berniukas labai mėgsta piratus, tad jo tėvai, norėdami bent kažkiek nudžiuginti vaiką, paprašė manęs iškepti jam piratų tortą. Kajaus mamytė atsiuntė man pageidaujamo torto nuotrauką ir štai toks linksmuolis piratas gavosi.

Vaikas labai džiaugėsi, gavęs savo išsvajotą piratą, o man buvo smagu prisidėti prie šios smagios akimirkos kūrimo.

Ta proga susidomėjau Piratų vakarėlio tema. Internete radau daug šaunių idėjų, kuriomis norėčiau pasidalinti, gal tai padės ir jums surengti puikų piratų vakarėlį savo vaikui.

1. Pakvietimai. Pakvietimai labai svarbūs, jie turi būti informatyvūs ir atspindėti vakarėlio temą. Nuo pakvietimo prasideda nuotaikos kūrimas. Neretai yra nurodomi aprangos reikalavimai, tai tinka ir vaikų gimtadieniams, juk daug smagiau kai visi piratai ir atrodo kaip piratai. Tuomet vaikai labiau įsijaučia į vaidmenį, ir gimtadienis tampa įdomiu žaidimu.

2. Dekoracijos. Kaukolės, lobių skrynios, laivai, raiščiai, dryžiai, buteliai ir daugelis kitų piratų atributų. Dominuojančios spalvos: raudona, mėlyna, balta, juoda, bet šiaip viskas priklauso nuo fantazijos ir jubilijato norų.

3. Piratų užkandžiai.

4. Saldusis stalas. Jam yra skiriamas didžiausias dėmesys per vaikų gimtadienius, “tą dieną” vaikai gali lepintis saldumynais be jokių apribojimų. Be to, teminis tortas ir kiti priderinti skanėstai paverčia saldųjį stalą puikiu šventės akcentu.

5. Lauknešėliai svečiams. Vis daugiau ir pas mus populiarėja idėja ne tik gauti dovanų per gimtadienį, bet ir apdovanoti savo svečius mielomis smulkmenomis, kurios visada primins apie puikiai praleistą laiką. Lauknešėliai neretai tampa ir puikiu dekoracijų elementu.

6. Mergaitiškas piratų vakarėlis. Dažniausiai piratų gimtadieniai yra organizuojami berniukams, tačiau mergaitėms šią temą irgi galima puikiai pritaikyti. Ypač gerai, kai gimtadienis yra mišrus, koks paprastai būna pas mus. Berniukų ir mergaičių dažniausiai būna po lygiai, todėl reikia stengtis sudominti ir vienus ir kitus. Taip pat galima surengti piratų ir princesių vakarėlį, tuomet visi bus savo stichijose ir gimtadienis garantuotai pavyks.

7. Žavesys paprastume. Kartais reikia labai nedaug, kad sukurti tinkamą nuotaiką. Nuotrauka kairėje yra mūsų kaimynės Estijos menininkės Marlen Kärema sukurtas piratų vakarėlio variantas, daugiau panašaus stiliaus projektų yra jos tinklapyje http://www.tm.ee/

8. Prabangus variantas. Norint surengti panašų vakarėlį, reikia nemažos investicijos. Čia panaudota daug dekoracijų, apgalvota kiekviena detalė. Dekoracijom yra panaudotos virvės, kaukolės,įvairi tekstilė, žvakės, piratų lobio elementai, panešiotos odos gabaliukai, įvairių dydžių ir formų kriauklytės, sidabriniai indai, kokoso ir palmių lapai, kokoso kiautai, brokatas, plunksnos ir kt. Mano akimis, vakarėlis yra išskirtinis ir tviskantis prabanga. Dešinėje kraštinėje nuotraukoje yra paprastesnis variantas, bet vistiek puikiai apgalvotas ir išpildytas.

Linkiu jums šaunaus piratų vakarėlio!

Su meile,
Elena Life decor studio

Penktojo gimtadienio tema – fėjos. Morta pati rinkosi, kurias drauges nori kviesti, o drauges kvietėme be tėvelių, kad kuo daugiau dėmesio galėtume skirti vaikams. Kai merginos susirinko, kalbėjome apie fėjas. Aš iš vakaro buvau atsispausdinusi įvairių fėjų paveikslėlių, ir mes juos peržiūrėjome: radome ir dantukų fėją, ir gėlių fėją, ir drugelių fėją…pačias įvairiausias! Pakalbėjome, ką darbščiosios fėjos daro, kokio jos dydžio, kaip atrodo. Papasakojau, kad manoma, jog fėja gimsta, kai pirmą kartą nusijuokia kūdikis. Visos apgailestavome, kad nė vienai kol kas neteko matyti fėjos, tačiau Emilija su Guste jau papasakojo, kad jas jau aplankė dantukų fėja :)

Kai apžvelgėm visus paveikslėlius, žiūrėjome, ko trūksta mano pieštame plakate. Mergytės tuoj pat pastebėjo, kad trūksta…karūnos! Hmmzzzz…. To plane nebuvo :D Ieškojome, ko dar trūksta ir, žinoma, pastabiosios mergaitės tuoj pat atkreipė dėmesį, kad mūsų fėja – be sparnelių. Kadangi fėjos gali turėti ir didelius, ir mažus sparnelius (matėme paveikslėliuose), tai tuoj pat visos pamatėme, kad mūsų fėjos – maži sparneliai. Tada klausiau, kur sparneliai turi būti: klijavau ir ant nosies, ir ant pilvo, ir ant suknelės…ech, kaip smagiai kvatojo merginos, kol galų gale sutarėme, kad sparneliai būna už pečių.

Pirmoji – kaip paprastai ir būna per gimtadienius – sparnelius užmerkusi akis klijavo Morta. Kiekviena mergaitė gavo po du sparnelius ir užsimerkusi (arba užsirišusi akis) juos klijavo fėjai ant pečių. Kai kurios labai sąžiningai užsimerkė, kai kurios vos vos pramerkusios akeles žvilgčiojo, o buvo ir tokių, kurios norėjo tik stebėti.

Kai fėja jau buvo su sparneliais, kalbėjome apie tai, kodėl fėjai reikalingi tie sparneliai. Žinoma, kad skraidyti! Kalbėjome apie tai, kaip fėjos skraido ir kur jos nutūpia. Kalbėjome apie tai, kad jos turi būti labai atsargios, nes juk gėlytės juda, kai jos ant jų nutūpia. Kad įsitikintumėme – paėmiau gėlytę ir priliesdavau jos žiedlapius, kurie tuoj palinkdavo.

Taip atėjo metas antrai užduočiai – fėjų šokiui. Visų pirma kiekviena mergaitė išsirinko po „namelį“ (norimos spalvos gėlę iškirptą iš spalvoto popieriaus), kurią lipnia juosta priklijavome prie grindų. Tada išdalinau merginoms fėjų šokio juostas: pūkuotas baltas girliandas ir tamsoje šviečiančių žvaigždučių girliandas – jei kartais tektų skristi naktį. Gabrielius buvo DJ’us ir leido Vivaldžio „Metų laikus“. Reikėjo jums matyti, kaip fantastiškai tos mergaičiukės šoko! Netikėtai muzika sustojo ir, žinia, mergaitės iškart bėgo į savo namelius – ant gėlyčių. Vėl paleidom muziką. Tąkart – prieš sustabdant muziką – nuklijavau nuo grindų vieną gėlytę. Taigi viena fėja – muzikai sustojus – liko be namelio :( Vėl grojo muzika, o fėjos šoko, kol vėl muzika sustojo, ir dar viena fėja liko be namelio. Taip fėjos šoko tol, kol liko tik viena fėja ant paskutinės gėlytės.

Nuvargusiom po šokio fėjom reikėjo pailsėti – ėjome dėlioti dėlionių. Dėliones padariau iš vakaro: atsispausdinau fėjos paveikslėlį, kurį figūrinėmis žirklėmis sukarpiau į daugiau dalių. Mergaitėms reikėjo sudėti dėlionę ir suklijuoti ją ant spalvoto popieriaus lapo. Viena fėja nenorėjo dėlioti, tačiau Gabrieliui paprašius JAM padėti, geroji fėja, žinoma, sutiko :) Taip įsidrąsino ir nedrąsiausia mažoji fėja ir jau visose užduotėlės visos fėjos dalyvavo labai aktyviai.

Kai dėlionės buvo baigtos, pakalbėjome apie tai, kad dažnai fėjos pasipuošia blizgučiais. Žinia, jos juk turi fairy dust – fėjų dulkelių – įvairiems stebuklams (pavyzdžiui, kad galėtų skraidyti) daryti. Šiandien fėjos pasipuošė fėjų dulkelėmis ant pirštų galiukų – nulakavome joms nagučius blizgučiais praturtintu laku :) Turiu pasakyti, kad ši veikla buvo paaaaaati populiariausia, o merginos vis sakė: man dar čia trūksta blizgučių! Ir dar čia! Ir dar čia daugiau norėčiau! Kai baigėme, visų veidus puošė šypsenos :)

Kol nagučiai džiuvo, pažiūrėjome visas dovanas. Kaip žinoti, kieno dovaną žiūrėti pirmiausia??? Ogi mes žaidėme žaidimą: Morta išsirinko žaisliuką, kurį siuntėme ratu grojant muzikai. Pati Morta sėdėjo rate, tačiau neimdavo žaisliuko į rankas. Kai muzika sustodavo, tas vaikas, kuris rankose laikė žaisliuką, atiduodavo Mortai jos gimtadienio dovaną. Taip buvo ir mergaitėms smagu, ir, žinoma, Mortai. Gėrėjausi, kaip Morta sako „ačiū“, o merginos pasakoja apie savo dovaną, viską aprodo, didžiuojasi. Ach, koks puikus amžius, kai jau socializacija tampa tokiu svarbiu žmogaus raidos elementu! Kol apžiūrėjome dovanas, nudžiuvo nagučiai.

Nagučiams nudžiuvus keliavome valgyti picos. Ne visos fėjos susižavėjo pica. Tos, kurios nesusižavėjo, valgė įvairių įvairiausių pavidalų vaflius, o kurios nenorėjo net vaflių – galėjo tiesiog pūsti fėjų burbulus. Kiekviena mergina ant savo burbulų už(si)rašė vardą – juk reikia žinoti, kas kieno, ar ne? Aš tiesiog grožėjausi: pica, vafliai, burbulai, šypsenos, klegėjimas…kaip man patinka toks ramus gimtadienių šventimas po testosteroninių berniukų gimtadieninių siautulių :D Žinoma, ir anie turi nepakartojamo žavesio, tačiau man visai patinka ir švelnesni gimtadieniai.

Kai visos pavalgė ir išpūtė tiek burbulų, kiek širdelės geidė, ėjome dekoruoti sausainių. Iš pradžių galvojau pati kepti fėjų sausainius (širdeles arba žvaigždeles), tačiau Lina pasiūlė geriau nupirkti: mažiau laiko prie puodų ir daugiau laiko švenčiant. Taigi turėjome tuos apvalius vafliukus su karameliniu įdaru. Puikus dalykėlis! Visų pirma, jie buvo pakankamai dideli. Visų antra, plokšti: nenuvarvėjo glaistas ir nenubyrėjo pabarstukai. Glaistą darėme sumaišę cukraus pudrą su vandenuku. Į masę įlašinome penkis lašus (šiandieninės šventės skaičius buvo penki:)) raudonų maistinių dažų, kuri tapo rožinė. Štai tuo rožiniu glaistu mergytės ištepė vaflius ir barstė tiek pabarstukų, kiek širdis geidė. Baigtus fėjų skanumynus sudėjome ant radiatoriaus išdžiūti (glaistas turi sukietėti).

Kai skanumynai buvo baigti, pakalbėjome, ką dar be sparnelių turi visos fėjos. Čia jau buvo labai lengvas klausimas fėjų gyvenimo ekspertėms – žinoma, kad stebuklingą lazdelę! Taigi keliavome gaminti stebuklingos fėjų lazdelės. Mes iš vakaro su Lina buvome sukarpę kiekvienai merginai po dvi žvaigždes. Lipnia juosta prie vienos žvaigždės priklijuodavom šenilo lazdelę, o po to merginos klijais priklijuodavo antrąją žvaigždelę. Žvaigždeles mergaitės dekoravo mūsų su Lina iškarpytomis dekoracijomis ir, žinoma, blizgučiais (merginos tepė ant stebuklingųjų lazdelių blizgų nagų laką).

Mergaitėms baigiant gaminti lazdeles, aš susirūpinusi joms pranešiau, kad ant tik ką prasikalusių gėlyčių užkrito sniegas. Fėjos, žinia, padeda bėdos ištiktiems – ir ypač, kai kalbama apie jų namelius – gėlytes. Taigi jos turėjo nukasti sniegą nuo gėlyčių. Gėlytės buvo specialiai pagaminti čiupačiupsai (iškerpamos trys širdelės, kurios „pamaunamos“ ant ledinuko. Jeigu širdelės per daug juda, apačioje užklijuokite lipnią juostelę, kad nejudėtų), kuriuos susmaigsčiau į batų dėžę, uždengtą žole – krepiniu popieriumi. O gėlytes apmėčiau vata – sniego gabalėliais. Taigi fėja turėjo šaukštu (neliesdama sniego ir gėlių rankomis) pakabinti vieną sniego gniūžtę ir nunešti ją į kibirėlį kitoje kambario pusėje. Visos fėjos susikaupusios ir sparčiai nešė sniego gniūžtes į kibirėlį. Žinoma, kiekviena fėja už sunkų darbą gavo po gėlę :)

Kai išgelbėjome gėles, ėjome patikrinti, ar mūsų fėjos yra taiklios. Kodėl? Todėl, kad juk reikia pataikyti nusileisti ant gėlių, kai skrendi bei mokėti padėti pinigėlius po ta pagalve, po kuria reikia padėti :D Taigi fėjos gavo krepšelį (batų dėžę), į kurį turėjo pataikyti dantukus (ZoLo pagalvėlės). Noriu pasakyti, kad ZoLo pagalvėlės yra vienas mano mėgiamiausių visų laikų žaislų. Dar jos anglakalbiams yra žinomos kaip Bean-bags:) Jos – nepaprastai vaizduotę skatinantis žaislas ir galima sugalvoti begalę, bet tikrai BE-GA-LĘ būdų su jomis žaisti. Šįkart jos buvo dantukai, skriejantys į fėjos krepšelį :D

Pavargusios fėjos keliavo valgyti torto.

Beje, šiemet naudojau puikų būdą, ką daryti, kad vaikai nesipeštų, kuris ką darys pirmas. ABĖCĖLĖ! Kai tik imdavo kaisti oras, ir kilti įtampa, tuoj pasitelkdavau abėcėlę. Pavyzdžiui, pirmoji torto gabalėlį gavo gimtadieninkė, o toliau visos – pagal abėcėlę. Žinoma, dar reikia sugalvoti visokių juokelių. Pavyzdžiui, ar dalyvauja gimtadienyje Aguona? Bulvė? Pomidorė? Mergaitės kvatojo už pilvų susiėmusios, o – kai ištardavau jų vardą – būdavo pasiruošusios veiklai. Kad nė viena nesijaustų nuskriausta, vieną kartą keliaukite pagal abėcėlę, o kitą – atvirkščiai ir t.t. Žodžiu, kad visiems būtų linksma.

Tortas buvo net labai vykęs – beveik visos merginos prašė antro gabalėlio. Už tortą Morta dėkoja babai, kurią jau greitai įsivaizduosime mūsų tortų parinkėja de facto. :) Kartu su fėjos tortu mano mama atvežė ir penkis fejerverkus. Mes turėjome pasiruošę vieną, tačiau degėme, žinoma, visus penkis. Iš pradžių – vos uždegus fejerverkus – dainavome Mortai „Su gimimo diena“, o kad laikas degant fejerverkams neprailgtų, skaičiavome, kiek laiko jie dega – suskaičiavome net iki 25!

Po torto ėjome susipakuoti dovanėlių šventės dalyvėms: kiekviena mergaitė gavo po savo išgelbėtą gėlytę-ledinuką, po savo indelį fėjos burbulų, po savo dekoruotą fėjų pyragą, po tris saldainius ir po penkis saldainius-širdeles, kad visos prisimintų, jog dalyvavo penkerių metų Mortos gimtadienyje ir yra geriausios/mylimiausios Mortos draugės :)

Kadangi jau buvo beveik trys valandos (gimtadienis buvo nuo vidurdienio iki trečios valandos), paleidau merginas žaisti. Buvo smagu žiūrėti, kaip merginos užsidaro kambario duris ir tiesiog ten išnyksta. Kai įėjome, radome visas sulipusias į Mortos/Gertrūdos lovą ir linksmų linksmiausias. Kadangi nė viena neišėjo namo vos tėvams atėjus, tai išsiskirstėme jau po ketvirtos valandos.

Štai taip praskriejo dar vienas gimtadienis.

Austėja

Mama Danguolė, rengdama savo dukrytei 2-ejų metukų gimtadienį, svarstė, kokia tema galėtų jį papuošti. Ilgai mąstyti nereikėjo: vos išvydusi suknelę su princesės karūna, suprato, kad ši suknelė gali būti ne tik gimtadienio šventės rūbas, bet ir atspindėti teminę gimtadienio idėją.

Dukrytei labai patinka knygelės su pasakomis, todėl nenuostabu, jog „Karalaitė ant žirnio“ šventės dieną ėmė ir atgijo. Fotosesijos kampelis su tikra karalaitės lova, didžiuliu, neabejotinai visiems juntamu žirniu ir, žinoma, su Šventės Idėjos princesių foto rekvizitais. 

Šventinis gimtadienio stalas su karališkų patalų tortu:

Na, o didžiausia pramoga visiems vaikams buvo batutas.

Dėkojame Danguolei už pasidalintus gimtadienio įspūdžius ir jos pačios darytas fotografijas.

Su mamos Nijolės pagalba Dovilytė pasakoja apie savo 3-ąjį gimtadienį. Saldumynų kalnas, taškelių milijonas, pramogų arenos – viskas, ko reikėjo vaikučių šventei:

Nors aš boružytėmis ir ne labai domiuosi, tačiau  vos tik išgirstu dainelę ,,Boružėlė septintaškė“, visuomet pradedu šokti. Todėl mamytė jau prieš gerus metus puikiai žinojo, kad trečiasis mano tortadienis vyks ,,boružėlių pievelėje“.

Graži raudona suknytė su juodais taškeliais visus metus kabojo spintoje nekantriai laukdama tos ypatingos progos. Deja, deja, bet išaušus tai ypatingai dienai, aš nepatikliai dirstelėjau į suknytę: nežavėjo manęs, jog jos sijonėlis nesisuka. Todėl suknytei teko vėl sugrįžti į spintą ant pakabos. Juk tokia ypatinga proga nesinorėjo mamytei bartis su manimi, o ir mamytė per begalę ruošimosi rūpestėlių nelabai turėjo laiko. Visa laimė, kad turėjau kitą dailią suknelę su įvairiaspalviais žirniukais bei plačiai besisukančiu sijonėliu. Visai netikėtai su mamyte atradome komodos stalčiuje pasislėpusias juodas timputes su boružytėmis, bei puskojinytes, ant kurių taip pat ropojo boružės. Sesei suknytė su boružėmis taip pat jau seniai buvo paruošta.

Kol mamytė sukosi virtuvėje ruošdama vaišes, mes su sese linksmai krykštavome užsidėdamos tai vieną, tai kitą lankelį su boružėlių rageliais bei boružių sparnelius. Mamytė nuo 5 val. ryto triūsė puošdama kambarius boružių dekoracijomis, taškuotais balionais, mano nuotraukėlėmis, dailiai tėvelio įmontuotomis į raudonų gėlyčių su juodais taškeliais viduriukus.

DEKORACIJOS

Savaime suprantama, neapsieita ir be dar vieno tėvelio darbelio, t.y. mano vardo užrašo bei metukų skaičiaus: DOVILEI 3. Jau tapo tradicija, tiek per mano, tiek ir per sesės gimtadienius, šventę papuošti tėvelio sumontuotais nuotraukų koliažais į didelio metų skaičiaus kontūrą, bei kitu koliažu, įsikūnijančiu į personažą pagal gimtadienio tematiką.

10 val. ryto kambarys bei balkonas buvo išpuošti taškuotomis dekoracijomis, kurias, laimei, kad darbeliais užsivertusiai mamytei padėjo iškarpyti jos mokinukai. Gaila tik, kad šiemet, kaip ir pernai Dievulis nepalepino mano gimtadienio dieną geru oru, nes mamytė buvo suplanavusi mums saldumynų stalą padengti lauke ant pievelės. Tad teko gražuolėms gardžiais saldumynais kvepiančioms boružėms nusileisti ant staliuko balkone.

Štai eilėraščio originalas, kurio žodžius praleiskite kokius tik norite, tik ne per dažnai. Eilutėje ne daugiau kaip vieną:

Boružėlė po lapu,
Jai tenai labai smagu.
Žalią spalvą jinai mėgsta
Ir tenai gerai jai slėptis.

Ji yra visa taškuota
Lygtai būtų nuspalvota,
Jos taškiukai juk juodi
Ir dažniausiai septyni.

Poetų kūrybos vertintoja buvo mamytės kolegė lietuvių kalbos mokytoja.

Mūsų šventėje, kaip tikruose egzaminuose, tik daug linksmesne forma. Po lietuvių kalbos ,,egzamino“ sekė matematikos egzaminas vyresniems berniukams, kurie turėjo kuo greičiau suskaičiuoti, kiek duotame lape yra boružėlių. Tačiau čia buvo tikrinamas ir berniukų pastabumus bei jų greita orientacija. Nors boružėlių lape buvo iš viso 84, tačiau mano pusbrolis ir kaimynų berniukas buvo iš tiesų pastabūs, nes užteko suskaičiuoti, kiek vienoje eilėje yra boružių ir padauginti iš eilių skaičiaus. Greičiau įveikusiam užduotį berniukui, atiteko chupa chups saldainiukas iš po paslaptingos boružės sparnelio.

Sekantis ,,egzaminas“ – užsienio kalbos: reikėjo iššifruoti mano vis dar nelabai aiškiai ir vien tik tėveliams bei sesei suprantamus žodelius. Ši užduotis buvo mamytės suplanuota atlikti pievelėje, išslapstant boružes su kitoje pusėje užrašytais žodeliais po gėlytėmis, tačiau teko rinktis ,,kambarinį“ variantą, duodant svečiams išsitraukti iš taškuotos rankinės po boružę su žodeliu. Įveikę su mano tėvelių ,,vertimo“ pagalba šią užduotėlę, manau svečiai mane dabar tikrai geriau supras ir mes daug geriau susikalbėsime. Mano žodelių pavyzdėliai: gandas – gandras, dagas – draugas ir t.t.

Po sunkių egzaminų sekė nuotaikinga muzikos pamokėlė. Kiekvienas svečias išsitraukė po skirtingą visiems puikiai žinomos dainos ,,Boružėlė septyntaškė“ eilutę ir turėjo dainuoti. Kadangi su paleista ,,fonograma“ ne kaip sekėsi suspėti nedainingiems svečiams į taktą, tad kur kas geriau nuskambėjo variantas be jokio muzikinio fono. Galiausiai, visi svečiai smagiai choru traukė priedainį ,,lia lia lia lia“.

Jau tradicija tapo užduotis užrištomis akimis ką nors priklijuoti ar nupiešti ant teminio plakato. Šį kartą klijavome ant boružės taškelius ir ne bet kokius, o su svečių nuotraukėlėmis. Smagu ir linksma buvo žiūrėti į svečius apgraibomis einančius pasieniais ir ieškančius plakato, visiems stebėtojams sufleruojant aukščiau ar žemiau, dešiniau ar kairiau klijuoti taškelį. Gavosi išties nuotaikinga boružėlė, kuri jau kelios savaitės vis dar tebesipuikuoja ant mūsų sienos.

Liko nepamiršti ir du svečiai berniukai, bebaigiantys šeštą klasę. Nors jiems jubiliatė ir atrodo dar maža damutė, tačiau šie du vaikinukai visuomet noriai atvyksta į mūsų organizuojamus gimtadienius, laukdami staigmenų ir norėdami pasmaližiauti skanumynų gardumynų. Taigi, ir per šį gimtadienį jie neliko pamiršti su specialiai jiems abiems paruošta judria ir kūrybiška užduotimi. Per tam tikrą laiko tarpą turėjo be rankų susprogdinti po raudoną balioną, kurio viduje buvo prikarpyta daug juodų taškelių, pripūsti po naują raudoną balioną ir ant jo suklijuoti po kuo daugiau taškelių. Berniukų mamos palaikė savo sūnus šūksniais ,,Mano sūnus gali“, o pralaimėjusiojo berniuko mama taip įsismagino, kad pati ėmėsi visų juodų taškelių klijavo ant baliono.

Kol vyresnėliai žaidė šį žaidimą, mes, mažiausieji šventės dalyviai (nuo 2 iki 4 metukų) išsitraukėme iš maišelio po juodą figūrėlę (kvadratas, širdelė, žvaigždutė, …) ir ėjome ieškoti po visus namus, kur ,,ropoja“ boružėlė, kuriai ant nugarytės trūksta būtent tos ištrauktos figūrėlės. Suradę reikiamą boružę, figūrėles mes klijavome ant boružių nugaryčių.

Per ankstesnius gimtadienius mamytė vis būdavo sugalvojusi, bet dažniausiai atsisakydavo kūrybinių, piešimo užduotėlių galvodama, kad vaikučiai nenorės terliotis ar išsitepti su dažais. Pasirodo mama klydo. Paskutinei užduotėlei atlikti buvo įkurta boružėlių dirbtuvėlė virtuvėje. Tik niekaip neišsprendėme dilemos, kaip pagal internete rastą boružės pavyzdį, kuri buvo išpiešta ant Kinder dvipusio kiaušinio vieno kevalo, nulupti lipduką su visais užrašais. Bandėme visokiais būdais, bet nepavyko. Tačiau mamytė buvo paruošusi ir atsarginį variantą – nuotaikingomis boružėlėmis pavirto graikinių riešutų kevalėliai.

Šventei artėjant į pabaigą, prieš pučiant torto žvakeles, svečių smaližių laukė dar viena saldi šokoladinė staigmena. Šokolado fontanu netgi labiau susidomėjo ir pasirodė beesą didesni smaližiai ne vaikai, o suaugusieji. Abiejų dukryčių krikšto tėveliai gerą pusvalandį smaližiavo ir gamino iš braškių greitai suvalgomas boružėles :) Mama gavo pastabą, kodėl šokolado fontano neparodė šventės pradžioje, o tai kai kurie svečiai juokavo, kad net nebūtų sėdę už stalo. Nors mamytė turėjo mintį prieš šventę pagaminti iš braškių boružytes, aplietas šokoladu, bet teisingai nujautė, kad ko gero svečiams kur kas labiau patiks patiems murkdyti braškes šokolado fontane. Dar buvo galima pagaminti boružyčių iš perteptų apvalių sausainėlių, juos pasmeigiant ant pagaliuko ir pamirkant į šokoladą bei spalvotus žirniukus ar pabarstukus.

Kas per boružėlių šventę neturėsite šokolado fontano, manau, galite pasinaudoti štai tokia dar viena idėja: esu mačiusi internete čiulpinukus ,,čiupa čiups“ apdengtus boružėlių sparneliais, o galvytė, tas saldainiukas apvyniotas juodu popierėliu, nupieštos akytės. Ant sparnelių galima užrašyti ir po kokią mįslę, svečio vardą ar paprasčiausią žodį ,,Ačiū“.

Taigi, užduotėlių ir stalo puošybos elementų galima prigalvoti dar daug ir visokiausių. Viskas priklauso nuo mamyčių fantazijos ir noro padaryti savo vaikučiui gražią šventę.

Šventės kulminacinis momentas – žvakelių ant torto pūtimas. Radome pirkti net ir žvakeles boružytes. Tik visada bėda, kad aš užmigau tėveliui ant rankų šventei vos įsibėgėjus ir … miegojau iki pat ryto. Trumpai tariant, aš praktiškai pramiegojau savo 3-iąjį gimtadienį. Tačiau liko daug gražių akimirkų įamžintų nuotraukose. Žvakutes su didžiausiu malonumu užpūtė sesutė su geriausia drauge. O apie viską, ką aš jums parašiau, papasakojo man ryte mamytė.

Iš tiesų buvo smagus ir, galima sakyti, pirmą kartą taip sklandžiai pavykęs gimtadienis. Ir visus suplanuotus patiekalus mamytė suspėjo pagaminti laiku, ir visos užduotys buvo su didžiausiu svečių entuziazmu įvykdytos. Svečiai išvyko pilni klegesio, pilnomis kišenėmis čiupa čiups saldainukų, kuriuos laimėjo už užduotis, prisismaližiavę skanaus medaus torto, prisilaižę fontanais besiliejančio šokolado. Vaikučiai gavo dar ir po lauknešėlį su raudonais ir juodais guminukais bei magnetinėmis boružytėmis.

Nijolė

Šventės idėjoje svečiuojasi ArtiŠokas su organizuotu bei dekoruotu berniuko nindzių ir mergaitės Hello Kitty gimtadieniu. Labai džiaugiamės, jog mūsų foto rekvizitai ant pagaliuko taip pat praturtino šį nuostabų gimtadienį, linksmą jo fotosesiją. Malonaus skaitymo ir gražių įspūdžių!

Sunkiausia organizuoti dvigubus gimtadienius, ypač jei vaikučiai yra skirtingos lyties ir jų interesai, atrodo, yra visiškai skirtingi. Tarkim, vienam patinka robotai ir kosmonautai, kitam – linksmi mažieji poniai, vienas trokšta nutrūktgalviškų indėnų nuotykių, kitas – romantiškų ir svajingų princesių. Štai tokį uždavinį šį kartą turėjome – sujungti sunkiai suderinamus iš pirmo žvilgsnio dalykus ir suorganizuoti smagų, gražų bei stilingą vakarėlį dviems šauniems vaikučiams – Kajui ir Lėjai.

Mūsų mylimiausi akcentai:
- Tikri bambukai vietoj gėlių, pamerkti į akmenukų pripildytas vazas.
- Cake pops pyragaičiai japoniško stiliaus vieno kąsnio šaukšteliuose.
- Dovanėlės svečiams – saldainių sushi.
- Vaisių asorti rytų stiliaus maisto išsinešimui dėžutėse.
- Šiaudeliai gėrimams – bambuko imitacija.
- Hello Kitty ausytės ir kita atributika fotosesijai.
- Didelis plakatas su japoniško stiliaus nameliu – pagoda.
- Rytų kovos menų pamokėlė kaip gimtadienio pramoga vaikams ir ne tik.

Kaip žinia, kiekvienas gimtadienis prasideda nuo norų ir pomėgių išaiškinimo. Paaiškėjo, kad Kajus paskutiniu metu yra tiesiog apsėstas nindzių manijos, tai ir padiktavo pagrindinę šventės stilistiką. Beliko sugalvoti, kaip pašėlusių nindzių vakarėlį pritaikyti tokioms švelnioms ir trapioms mažoms mergaitėms, kaip jo sesutė Lėja. Laimei, Lėjos mama pateikė net kelis variantus, kas šiuo metu domina jos beveik 4 metukų dukrytę. Teko rinktis iš princesių, mažųjų ponių ir Hello Kitty personažų. Nusprendėme, kad nindzėms į kompaniją labiausiai tiks Hello Kitty – jie abu kilę iš rytų, be to dekoracijoms gali būti naudojama panaši spalvų gama. Tokiu būdu mūsų vakarėlis nusikėlė į nuostabiąją Japoniją, o dekoracijose netrūko šios šalies elementų.

Visiškas gimtadienio hitas tapo didžiulis plakatas su japoniško stiliaus nameliu – pagoda. Jis buvo netik puikus fonas mūsų sukurtam stilizuotam saldžiąjam stalui, bet ir geras atributas nuotaikingai nindzių ir kačiukų fotosesijai. Fotosesijai kačiukai galėjo pasipuošti baltomis minkštutėmis mūsų pagamintomis Hello Kitty ausytėmis su būtinu akcentu – raudonu bantuku, o berniukams buvo pasiūlyta užsirišti juodus raiščius. Smagu, kad į šventę atvykę rytų kovos menų specialistai buvo paruošę ir kimono mažajam jubiliatui, tad nuotraukos tapo dar įspūdingesnės ir tikroviškesnės.

Saldus stalas buvo nukrautas įvairiais teminiais saldumynais. Torto elementai, ornamentai ir spalvos atsikartojo ir popierinėse dekoracijose. Cake popsus gražiai sudėliojome į japoniško stiliaus vieno kąsnio šaukštelius, pripildytus raudono cukraus. Vaisių asorti patalpinome į mūsų specialiai pagamintas rytų stiliaus „maisto išsinešimui“ dėžutes, tad vaikams buvo labai smagu jas išpakuoti ir valgyti pagaliukais. Paprastus keksiukus su šokoladiniu kremu papuošėme nindzių galvomis iš Oreo sausainių ir Hello Kitty snūkučiais. Į kvadratinius stiklinius indelius supylėme vaikučių mėgstamiausius įvairių skonių dražė.

Didžiausias iššūkis buvo dovanėlės svečiams, kadangi pasišovėme patys pagaminti tikrų tikriausią tradicinį japonišką maistą – sushi – ir dar ne bet kokį, o sushi iš saldainių. Įdomu, kad sunkiausia užduotis buvo Lietuvos rinkoje surasti tokį paprastą iš pirmo žvilgsnio produktą, kaip pūsti ryžiai. Apie jų paieškas galėtume visą atskirą istoriją parašyti su nuotykiais, naujomis pažintimis ir netikėtumais, tačiau tegul tai kol kas lieka tik mūsų darbo užkulisiuose… Saldieji sushi buvo dailiai supakuoti į permatomas dėžutes su raudonais padėkliukais, kad sustiprintų efektą, ir šventės pabaigoje įteikti kiekvienam svečiui pasmaguriavimui namuose.

Didžiausia gimtadienio atrakcija tapo rytų kovos menų pamokėlė, nepalikusi abėjingais nei mažų, nei didelių šventės dalyvių. Į pamokėlę su malonumu ir net azartu pamažu įsitraukė ir vaikučių tėveliai, aukštai šokinėdami per skriejančią virvę ir kartodami sudėtingiausius lankstymosi pratimus. Šaunūs jauni aikido specialistai puikiai atliko savo programą, žaidimų forma išaiškino pagrindines rytų kovos taisykles ir parodė pagrindinius judesius. Vaikai šokinėjo, dūko, lenktyniavo keturiomis bei smagiai vartėsi ant žolės.

Po tokių aktyvių pramogų reikėjo atsikvėpti, todėl paruošėme vaikams dar vieną staigmeną – gigantiškų burbulų pūtimo atrakciją. Kad vaikai galėtų visapusiškai dalyvauti šioje veikloje, patys prigaminome burbulų pūtimui skirtų pagaliukų,dar poetiškai vadinamų „vėjo gaudyklėmis“, tad vaikų džiaugsmui nebuvo galo. Kiekvienas stengėsi išpūsti kuo didesnį burbulą, o tada skubėjo jį pagauti ir susprogdinti. Tėveliai irgi nekantravo išbandyti savo jėgas „gaudant vėją“. Nors oras nebuvo idealus tokiai pramogai, kadangi pūtė stiprokas vėjas, tačiau tai nesutrūkdė patirti išties begalę teigiamų emocijų.

Gimtadienis užsitęsė net ilgiau nei buvo tikėtasi. Nuostabus oras, puiki vieta, gražūs vaizdai aplinkui, šauni kompanija, visa tai šaukė dar pasidžiaugti akimirka, tad namo niekas neskubėjo net tada, kai buvo suvalgytas paskutinis torto gabaliukas.

Elena

Kūrybinė grupė:
Šventės organizavimas ir dekoravimas: Artišokas
Fotografė: Foto Idilė
Tortas ir cake pops: Kamanė Gurmanė
Saldainių sushi: Artišokas
Dekoracijos: Artišokas
Foto rekvizitai: Šventės idėja

Atsiliepiame į vienos mūsų skaitytojos prašymą pasidalinti idėjomis, kaip būtų galima surengti gimtadienį 1 metų berniukui. Sužinojus, jog jo pavardė yra Meškis, nebeliko jokios abejonės dėl teminio gimtadienio meškiuko Rudnosiuko eilėraščio-pasakos (aut. Vytė Nemunėlis) motyvais.

Pirmiausia, pabandykite sukurti aplinką miško tematika. Parinkite pintinėlių, krepšelių, pripildykite jas miško gėrybėmis: gilėmis ir kankorėžiais. Pamerkite medžių šakeles, lapus. Sukurkite floristinę kompoziciją iš samanų, o ant jų dėkite saldumynus ir kitas vaišes.

Saldžiam stalui pasirūpinkite meškiukų desertais. Galite padėti medaus stiklainėlių.

Pastatykite ant stalo rėmelį kartu su vienu Rudnosiuko posmeliu.

Jeigu turite namuose žaislinių figūrėlių ar pliušinių žaislų: meškiukų, voveryčių, zuikių ir kt., galite drąsiai juos naudoti dekore ant stalo. O vėliau panaudokite juos visus lėlių teatro spektakliui – sukurkite su jais stalo vaidinimą pagal knygelę Rudnosiukas. Galite į spektaklį netgi įtraukti vaikučius, pvz., „Nors už durų švilpia vėjas“ – klausiate vaikų, kaip švilpia vėjas?, „Staugia vilkas už langų“, klausiate – kaip vilkai staugia? Galite sukurti ir šešėlių teatrą su iš anksto prikarpytomis figūrėlėmis.

Galite padaryti visiems vaikučiams tokius lankelius su meškiuko ausytėmis, kad visi virstų tikra Rudnosių šeimyna, kad fotosesija būtų linksma.

Dovanėles/lauknešėlius svečiams taip pat galite padaryti su meškiukų snukučiais.

Jeigu turite ir jūs idėjų, o dar geriau, jeigu esate surengę jau tokią gimimo dieną, būtinai pasidalinkite su mumis. Siųskite aprašymą kartu su nuotraukomis info@sventesideja.lt

Kai norisi kažko kitokio, kartais tereikia vos kelių priemonių. Popierinės servetėlės (doillies) šiam tikslui nepamainomos. Jos gražuolės, romantiškos ir labai patogios, turinčios daugybę panaudojimo galimybių. Štai kur galima jas naudoti:

Dovanų pakavime:

bluepurpleandscarlett.com

charlottesfancy.com

Etsy.com

Kvietimams bei vokams:

Žvakidėms:

Dekoracijoms:

Vaišėms:

Savo vaiko krikštynoms taip pat naudojau popierines servetėles:

Inga

Aprašymas

Jūrinio stiliaus teminė gimtadienio girlianda iš popieriaus. Taip pat puikus akcentas jūrinio kambario interjerui.
Ilgis 3 m.
Tvirta, ryški. Didžiausių apskritimų skersmuo – 5 cm.

Kaina

30 Lt (8,69 Eur)

Kontaktai

info@sventesideja.lt
Tel. 8688 17460

Dėl užsakymų kreiptis žemiau nurodytais kontaktais.

Vienkartiniai dekoruoti spalvoti šaukšteliai, šakutės ir peiliai Jūsų gimtadieniui, vestuvėms ar krikštynoms. Y-pa-tin-gai papuoš Jūsų šventinį stalą!

Spalvos:

rožinė, žydra, žalia, raudona, geltona

Kaina:

Kontaktai: